- tursomiegis
- tursómiegis sm. (1) NdŽ 1. R, MŽ, N, [K], LsB297, BzBkXXV97, KŽ miegojimas kniūbsčiomis, pasitursinus. 2. DŽ1, Jrb, Slm, Sb, Kvr, Sur, Ktk, Trgn, Ds trumpas pogulis (ppr. temstant); popiečio miegas: Tursómiegio kaip atsigulė, tai vakarienės nebevalgė Š. Apsiruošę, nu tai biškį sugriūva kur katras, an pečiaus ar ant lovos, sako, tursómiegio Plvn. Par prietemą pats tursómiegis Krs. Nei ugnė degt, nei ką, tai sulipėm in pečiaus tursómiegio Sug. Nedek žiburio – eisim tursómiegio Kp. Kap sugulo tursómiegio – lig dešimtai valandai An. Pavalgėm, dabar galim eit truputį tursómiegio Vžns. Po pietų prigulam truputį tursómiegio ir vėl darban Mlt. Dieną sugulam tursómiegio Vdn. Vieni priguldavo tursomiegio, kiti išeidavo kortomis palošti A.Vien. 3. Gdl, Lkš, Čk snūduriavimas, tįsojimas prabudus: Gana jau to tursómiegio – kelkis! Br. Nelaikyk tokį ilgą tursómiegį! Gs. Tursómiegis lepina žmogų Mrj. 4. Skr, Zp jautrus, neramus miegas: Koks čia miegas, tik tursómiegis: visą naktį atdaroms akims išmiegojau Jrb. Koks čia miegas nenusitaisius, tik tursómiegis! Krs.
Dictionary of the Lithuanian Language.